APIE
1914
FOXTROT
Jei manai kad Fokstrotas yra sudėtingas, tikriausiai jį šoki klaidingai.
Kaip ir kiekvienas socialinis šokis, taip ir fokstrotas vystėsi ne vienerius metus.
Kalbėdami apie fokstrotą, pirmiausia turime susipažinti su vieno žingsnelio šokiu (ang. One Time Step), kuris ir lėmė fokstroto atsiradimą. Labai apibendrintai, vieno žingsnelio šokis buvo tiesiog ėjimas pagal laukinius ritmus primenančią ragtimo muziką. Šokis buvo prieinamas visiems žmonėms, todėl buvo itin paprastas. Jei jame būtų buvusios komplikuotos žingsnelių variacijos, Amerikoje nebūtų atsiradusi šokių vakarų kultūra – nebūtų šokama kiekviename viešbutyje ar restorane, nebūtų atsiradę vadinami taksi šokiai (ang. Taxi dance), dėl kurių vienos dainos metu buvo įmanoma sušokti šokį, net jei niekad anksčiau to nebuvai daręs, nebūtų atsiradusios pobūvių ar šokių salės kiekviename mieste ir net mažiausiame rajone. Jei šokis būtų komplikuotas – šokiai nebūtų tapę esminiu pasilinksminimo ir bendravimo įrankiu.
Beveik visi žmonės mokėjo šokti. Šokėjai mokėjo judėti pagal muziką ir daryti tokius žingsnelius, kurie padėdavo kitiems žmonėms, kurie nebuvo šokėjai, ir jų partneriams linksmintis bei mėgautis akimirka. Šis šokis niekada nebuvo dėl pasirodymo ar pats nebuvo pasirodymu. Bendrumo jausmas šokant ir žingsnelių paprastumas buvo pagrindinė šokio idėja. Jei kažkas mokėdavo įmantresnių žingsnelių – žinoma, jog retsykiais juos panaudodavo, tačiau taip, jog nesutrukdytų bendro šokių salės judesio ir porų rotacijos. Poroje būdavo šokama tik su savo partneriu, o kiti žmonės atsirasdavo tuomet, kai šokėjai stengdavosi vieni į kitus neatsitrenkti. Tikras ir nuoširdus bei linksmas dviejų žmonių laiko praleidimas. Jei šokių aikštelėje šokėjas sugalvodavo naują žingsnelį, neegzistavo jokie draudimai jį atlikti, tačiau buvo svarbu, kad tas žingsnelis nesutrukdytų visiems ten esantiems kartu mėgautis bendra atmosfera. Šokis leisdavo atsipalaiduoti, per daug negalvoti, juoktis, kalbėtis ir mėgautis dabartine akimirka.
Nors ir šių dienų žmogui nuskambėtų keistai, tuomet gimdavę šokiai buvo vadinami moderniais (ang. modern dance). Jie neturėjo sudėtingų variacijų ar reikalaujamos laikysenos, tik entuziastingą ir džiugų judesį, kuris skyrėsi nuo karališkųjų europietiškųjų šokių, todėl praminti moderniais. Vieno žingsnelio šokis leido žmonėms šokti jo niekur nesimokius, o tai nulėmė jo populiarumą bei pavertė visos liaudies šokiu. 1914–1920 metais pavadinimas „One Time Step” pamažu tapo nebemadingu, o terminas fokstrotas iš konkretaus žingsnio variacijos virto bendru terminu visiems šokiams, atliekamiems pagal ragtimo muziką. Fokstrotas taip pat buvo šokamas pagal ragtimo muziką.
Apie 1900 metus Amerikoje ragtimas buvo vienas populiariausių muzikos žanrų. Žmonės, norėdami pasilinksminti, susirinkdavo į šokių sales. Fokstrotas būdavo šokamas pobūvių salėse visiems judant ratu. Kitaip tariant – tai buvo judantis šokis, su kuriuo per vieną dainą galėdavai nukeliauti įspūdingai didelį atstumą nuo vieno salės galo link kito. Dažniausiai buvo judama pirmyn, tačiau jei susidarydavo šokių aikštelės “kamštis”, šokėjai judėdavo vietoje, sukdavosi ratu arba pakeisdavo kryptį. Įdomus faktas, jog rankų susikibimas dažniau būdavo dekoratyvus nei reikalingas pačiam šokiui (aut. rankomis džentelmenai damų nevesdavo, daugiau palydėdavo).
Fokstroto šokį sudarė keletas skirtingų variacijų:
1. Promenada – pasivaikščiojimas
2. Zig-zag judėjimas – pasivaikčiojimas keičiant kryptis, ypač sutinkant kitą porą
3. Sukiniai
4. Individualios variacijos – neprivalomos ir laisvai naudojamos.
Iš kur kilo Fokstroto (Foxtrot) pavadinimas nėra vienareikšmiai aišku. Kai kurie šaltiniai teigia, jog labai žymus vodevilio artistas Harry Fox atliko numerį, kuris buvo pavadintas jo vardu, o jame buvo šokamas šis šokis. Taip pat negalima atmesti varianto, jog fokstrotas savo populiarumą pasiekė gyvūnų šokių (ang. Animal dance) laikotarpyje. Šis šokis savo žingsneliais primena sliūkinančią arba risčia bėgančią lapę ar lapiną. Tiesioginis šio šokio vertimas – lapės/lapino riščia.
Nuo šokio atsiradimo ir subrendimo iki šių dienų, jis neprarado savo populiarumo. Net 1930-1940 metais Amerikoje siaučiant svingo šokio madai, fokstrotas liko labai populiariu ir pamėgtu žmonių. Kartu su muzika vystėsi ir šokis. Laikui bėgant atsirado keletas jo stilių. Ragtimo muzikai skambant lėtai, jis buvo pradėtas vadinti lėtuoju fokstrotu (ang. Slow Foxtrot ar SlowFox), o muzikai greitėjant šokis imtas vadinti Quickstep (aut. daugiausiai šis terminas išpopuliarėjo Europoje, Britanijoje), o Amerikoje jis vadintas Foxtrot arba One time step. Vėliau jo variacija tapo Peabody šokiu.
Šiuo metu išskiriami keletas fokstroto stilių:
- amerikietiškas socialinis;
- amerikietiškas konkursinis;
- tarptautinis (britiškas).
Įdomus faktas – konkurse Harvest Moon Ball (aut. pradėtas organizuoti 1935 metais) fokstroto šokis buvo populiariausia rungtis tarp kitų šokių stilių. Net po kelerių metų tame pačiame konkurse atsiradę visą Ameriką papirkę svingo šokiai nenurungė fokstroto šokio populiarumo.
INSPIRED MEETINGS – džiazo šokių istorijos įkvėpti šokėjų susitikimai, kuriuose gimė choreografijos, paremtos džiazo eros dvasia. Negalime sakyti, jog šie video reprezentuoja prieš šimtmetį gyvavusius šokius, nes žinoti kaip buvo šokami liaudies šokiai yra praktiškai neįmanoma. Išlikę video įrašai ar filmų ištraukos iš dalies supažindina su judesiu ir jo stilistika, tačiau jokiu būdu nepristato šokio pilnai. Šie įkvėpti šokio susitikimai yra būdas mokytis, gilintis ir gerbti kultūrą, iš kurios gimė pasaulyje paplitusi džiazo šokių dvasia. Tegu tai būna įkvėpimas kitiems pažinti šią kultūrą.
Foxtrot šokio įkvėpti šokėjai – Povilas Žakauskas ir Eglė Stasiulytė
