Smile

„Smile“ (liet. „Šypsena“ arba „Šypsokis“) yra daina, sukurta pagal instrumentinę melodiją, skambėjusią 1936 m. Charlie Chaplin filme „Modern Times“ (liet. „Modernūs laikai“). Dainą sukūrusį Chapliną įkvėpė Giacomo Puccini opera „Tosca“. Pavadinimą ir žodžius melodijai 1954 metais sukūrė tekstų autoriai John Turner ir Geoffrey Parsons. Dainos tekste, remiantis filmo siužetu ir tema, lyrinis subjektas klausytojams siūlo tikėti šviesiu rytojumi tol, kol jie šypsosis. Tais pačiais 1954 metais pirmasis vokalinę versiją įrašė pianistas ir dainininkas Nat King Cole. 

Charlie Chaplin

Seras Charles Spencer Chaplin (1889-04-16 – 1977-12-25 d.) buvo anglų komikas, aktorius, kino kūrėjas ir kompozitorius, išgarsėjęs nebyliojo kino epochoje. Didžiuosiuose ekranuose sukūręs personažą „The Tramp“ (liet. valkata) jis tapo pasauline ikona ir yra laikomas viena svarbiausių figūrų kino industrijos istorijoje. Jo karjera truko ilgiau nei 75 metus – nuo vaikystės Karalienės Viktorijos laikais iki pat 1976-ųjų, likus vos metams iki mirties.  

Chaplino vaikystė Londone buvo skurdi ir sunki. Šeima gyveno be tėvo, o mama kovojo su finansinėmis problemomis. Kai jam sukako 14 metų, Charlie mama buvo paguldyta į psichiatrinę ligoninę, tad atlikėjo karjera prasidėjo gana anksti. Jis gastroliavo po muzikos sales, o vėliau dirbo scenos aktoriumi ir komiku. Būdamas 19 metų jis buvo priimtas į prestižinę „Fred Karn“ kompaniją, kuri jį išvežė į Ameriką. Čarlio debiutas ekrane įvyko 1914 metais su „Keystone Studios“. Netrukus jis sukūrė „The Tramp“ personažą. C. Chaplin pats režisavo savo filmus ir toliau tobulino amatą, nors ir keitė filmų korporacijas: „Essanay“, „Mutual“ ir „First National“. 1918 metais jis jau buvo vienas žinomiausių pasaulio veikėjų.

1919 m. Chaplinas įkūrė bendrovę „United Artists“, kuri jam suteikė visišką savo filmų kontrolę. Pirmasis ilgametražis jo filmas buvo „The Kid“ (liet. „Vaikis“) (1921 m.), po jo pasirodė „A Woman of Paris“ (liet. „Paryžiaus moteris“) (1923), „The Gold Rush“ (liet. „Aukso karštinė“) (1925) ir „The Circus“ (liet. „Cirkas“) (1928).

Iš pradžių Chaplin atsisakė pereiti prie garsinio kino ir toliau kūrė filmus be dialogų – „City Lights“ (liet. „Miesto šviesos“) (1931) ir „Modern Times“ (liet. „Modernieji laikai“) (1936). Laikui bėgant jis tapo vis politiškesnis, o pirmasis jo garsinis filmas buvo „The Great Dictator“ (liet. „Didysis diktatorius“) (1940), kuriame per satyros prizmę jis įkūnijo Adolfą Hitlerį.

4-asis dešimtmetis Čaplinui buvo kontraversiškas ir sunkus. Jo populiarumas sparčiai mažėjo. Charlie buvo apkaltintas simpatizavimu komunistiškoms pažiūroms, o kai kuriems spaudos ir visuomenės atstovams jo dalyvavimas tėvystės ieškinyje ir vedybos su daug jaunesnėmis moterimis atrodė itin skandalingos. Buvo pradėtas FTB tyrimas, o Chaplinas buvo priverstas palikti JAV ir apsigyventi Šveicarijoje.

Chaplinas daugumai savo filmų pats rašė scenarijus, režisavo, prodiusavo, redagavo, vaidino ir kūrė muziką. Jis buvo perfekcionistas, o finansinė nepriklausomybė suteikė galimybę gyvenimo metus leisti kuriant filmus. Jo filmams būdinga „slapstick“ stiliaus komedija kartu su patosu ir šis žanrų lydinys atsiskleidžia per Chaplino personažo „The Tramp“ kovą su sunkumais. 

Daugelyje jo komedijų yra ir socialinių bei politinių temų, taip pat autobiografijos elementų. 1972 m. jis gavo garbės akademijos apdovanojimą už „neįkainojamą poveikį kino industrijai, filmams tampant šio amžiaus meno forma.“

Čaplinas – kompozitorius?

Charlie Chaplin ne tik rašė scenarijus, režisavo ir vaidino savo filmuose, bet ir kūrė jiems partitūras. Nebyliajame kine, kuriame nebuvo dialogo, tekdavo komponuoti ilgus kūrinius. Daina „Smile“ gimė iš širdį draskančios temos Chaplino 1936 metų filme „Modern Times“ (liet. „Modernūs laikai“).

Nors Chaplinas laikomas dainos autoriumi, jam pagelbėjo „muzikinis sekretorius“, kuris padėjo paversti jo idėjas partitūromis orkestui. David Raksin buvo kompozitorius, kuris dirbo prie „Modern Times“, o taip pat yra parašęs šimtus kitų partitūrų. Viena garsiausių – „Laura“, to paties pavadinimo 1944 metų filmui. Kaip pats teigia, jis buvo „Smile“ bendraautorius, tačiau niekada viešai nepripažintas.

Nei Čaplinas, nei Raksinas niekada neketino šio kūrinio naudoti kaip atskiros dainos. Tai įvyko tik 1954 metais, po kino juostos „Modern Times“ premjeros prabėgus aštuoniolikai metų. Beje, „Modern Times“ buvo paskutinis Čaplino nebyliojo kino filmas. „Smile“ beveik visada priskiriamas Chaplinui, o kruopštus Tunerio ir Parsonso, kurie melodiją išplėtojo, darbas minimas retai. 

Interviu su dainų autoriumi ir dainininku Paul Zolo metu David Raksin pasakojo:„Jis (a.p. Čaplinas) kartais būdavo juokingas ne tik ekrane, tačiau retai, mat daug dirbome studijoje. Jau pirmą kartą susitikę iškart pasinėrėme į darbus. Kai pradėjome jis dar redagavo filmą. Charlie iškart parodė filmą. Maniau, kad tai nuostabu.

Jis nelabai išmanė muziką. Šiek tiek pagrodavo. Kartais grodavo akordus trimis pirštais, kartais – tik melodiją. Mes tai aptardavome. Aš viską užsirašinėdavau ir kartais pateikdavau pasiūlymų bei papasakodavau ką galvoju.

Deja po pusantros savaitės jis mane atleido. Jam nepatiko, kad 23 metų vaikis Holivudo didžiavyriui aiškino ką daryti su jo paties filmu. Jis buvo absoliutus autokratas ir nebuvo pratęs prie tokių frazių: „Ei, palauk minutę, Čarli, gal mes galime padaryti geriau?“. Bet Alfredas Newmanas pamatė mano darytus muzikinius eskizus iš Charlie melodijų ir pakalbėjęs su Čaplinu jam pasakė: „Esi beprotis, jei ketini atleisti šį vyruką“.

Taigi jie paprašė manęs grįžti, bet aš jam atsakiau, kad negalėčiau grįžti prie darbų be tam tikro susitarimo su pačiu Charlie. Aš pasakiau, kad turiu su Čarliu pasikalbėti privačiai, nes tai, ką aš jam norėjau pasakyti, girdint kitiems būtų pakenkę jo reputacijai. 

Taigi mes susitikome ir aš jam pasakiau: „Žiūrėk, jei nori muzikinio sekretoriaus, aš tam netinku. Niekas niekada neišdrįs tau pasakyti „ne“ ar keisti tavo būdo, bet jei nori, kad kas nors, kas norėtų kiekvieną dieną rizikuoti savo karjera, ir  įsitikintų, ar rezultatas yra būtent toks, koks turėtų būti, aš esu tam tinkamas.“ Ir tai jam patiko.

Kartu dirbome prie pianino. Jis grojo dviem pirštais ir tikrai turėjo gražių idėjų, bet nežinojo, kaip jas išplėtoti – tai buvo mano darbas. Jis apie muziką žinojo daug, turėjo daug įrašų, bet nebuvo muzikantas. Jis nieko neišmanė apie tonacijas. Charlie nežinojo nei C-dur, nei kitų mažorinių tonacijų. Jis tiesiog grodavo tokį „ding ding ding“, o aš tai bandydavau suprasti.

Jis kažką grodavo, o aš sakydavau: „Jūs taip galvojate?“ Tada mes diskutuodavome link kur tai veda. Jis išmoko priimti mano pasiūlymus ir buvo už juos labai dėkingas. Kalbėdavomės apie orkestruotes. Jis buvo tarsi šarka. Jis viską išmoko, suprato kaip veikia orkestras ir turėjo gana gerų minčių apie pačias orkestruotes.

Aš iš tikrųjų esu šios partitūros bendraautorius. Aš atėjau ten kaip aranžuotojas, bet Čaplinas tikrai nebuvo pasirengęs būti kompozitoriumi. Jis turėdavo tik trijų natų idėją, prie kurių aš prirašydavau dar keletą, o tada jis pridėdavo dar kelias natas ir taip mes parašėme visą partitūrą“.

Smile dainos žodžiai:

Smile, though your heart is aching
Smile, even though it’s breaking
When there are clouds in the sky
you’ll get by
If you smile through your fear and sorrow
Smile and maybe tomorrow
You’ll see the sun come shining through
for you

Light up your face with gladness
Hide every trace of sadness
Although a tear may be ever so near
That’s the time you must keep on trying
Smile what’s the use of crying
You’ll find that life is still worthwhile
If you’ll just
Smile