Ja-Da

„Ja-Da” (liet. Džiada) – Pirmojo Pasaulinio karo džiazo hitas ir džiazo standartas parašytas 1918 m. Bob Carleton (1894-11-08 – 1956-07–13), parašęs dainos žodžius ir muziką, tarnavo Jungtinių Valstijų Jūrų laivyne Pirmojo Pasaulinio karo metu. Kurį laiką buvo dislokuotas Didžiųjų Ežerų Jūrų mokymo centre, Čikagos šiaurėje, kurios bazėje ir aplinkiniuose baruose koncertuodavo su savo trio. Pasibaigus karui toliau tesė koncertinę veiklą su savo orkestru ir kūrė muziką. Nors „Ja-Da (Ja Da, Ja Da, Jing, Jing, Jing!)” yra labiausiai žinoma jo daina, per kūrybos metus Bob Carleton išpublikavo daugiau nei 500 kūrinių ir buvo laikomas labai produktyviu autoriumi. Tarp žinomų jo „trumpų dainelių” (angl. „ditties”) – “Teasin’” (liet. „Erzinimas”), “I’ve Spent the Evening in Heaven” (liet. „Praleidau vakarą danguje”), “I’ve Got to Break Myself of You” (liet. „Turiu iš Tavęs išsilaisvinti”), and “Where the Blues Were Born in New Orleans” (liet. „Ten, kur Niuorleane gimė bliuzas”).

Džiazo ir svingo dainų struktūros

Pasokadamas apie džiazo dainų struktūrą su muzika nesusidūrusiems bandau paaiškinti paprastai. Dažniausiai galima susidurti su trimis skirtingomis džiazo dainų struktūromis, kaip aš jas vadinu: „senovinė”, „standartinė/klasikinė” ir bliuzas.

Bliuzą sudaro trys tekstinės/vokalinės, kartais melodinės eilutės, kurios kiekviena turi po keturis taktus. Iš viso vieną posmą sudaro 12 taktų. Ši muzikinė–harmoninė struktūra kartojasi, jei aranžuotėje nėra sumanyta kitaip.

„Senovinės” džiazo struktūros keblios. Dažniausiai kiekvienas atskiras motyvas žymimimas raide A,B,C,D,E… Kiekvienas motyvas (raidė) priklausomai nuo aranžuotės gali turėti vis kitokį taktų skaičių.  O galutinė dainos forma gali skirtis priklausomai nuo atlikėjo aranžuotės. Bet gali atrody taip: ABACDCCCC…CDC. Apie tai papasakosiu ateities įrašuose.

„Standartinė” arba „klasikinė” džiazo forma, dažniausiai žinoma „AABA” pavadinimu. Šia forma parašyta daugiausia svingo šlagerių ir baladžių. Ji buvo plačiai naudojama „Tin Pan Alley” (JAV XIX a. pab. – XX a. pr. muzikos leidėjų ir dainų rašytojų organizacija, įsikūrusi Niujorke, tuo laikotarpiu kūrusi garsiausias džiazo dainas). Kaip jau minėjau anksčiau, kiekviena raidė žymi motyvą arba melodiją. Iš pavadinimo „AABA” galite suprasti, kad du kartus atsikartoja vienoks motyvas, tada atsiranda nauja melodija ir po jos vėl kartojasi prieš tai girdėtas motyvas. Kiekvieną iš šių dalių sudaro po 8 taktus, o visa forma – 32 taktus.
Yra išimčių, kai 32 taktų daina melodiškai atsikartoja kitaip. Jų nėra daug, bet yra. Tokių dainų formos žymimos AB arba ABAC. Bet apie tai – kitą kartą.

Taip, „Ja-Da” yra AABA formos, tą galite pastebėti netgi perskaitę dainos žodžius, bet yra dvigubai trumpesnė ir sudaro tik 16 taktų. Būtent dėl to ir vadinama  – „trumpa dainele” (angl. „dittie”). Tačiau  AABA yra tik priedainis (angl. chorus), kuris būna daugiausiai kartojamas ir jį akomponuojant yra grojami muzikantų solo, tačiau kiek retesnė dalis yra posmas (angl. verse), kurią rečiau naudoja atlikėjai. Ypač vėlesniais laikais. Dažniausiai posme yra papasakojama priešistorė arba paaiškinamas dainos veiksmas, o priedainyje yra vystoma reali istorija. 

[Verse]

Ši paprasta šešiolikos taktų dainelė greitai tapo džiazo standaru ir per daugiau nei 100 metų buvo įrašyta ar atlikta beveik kiekvieno džiazo ar svingo ansmablio. Amerikiečių kompozitorius Alec Wilder savo knygoje „Populiariosios Amerikos dainos (angl. „American Popular Songs”) rašo: „Mane žavi tai, kad tokia nereikšminga ir paprasta daina, kaip „Ja-Da“ galėjo įsitvirtinti visuomenės sąmonėje. Žinoma, ji visiškai paprasta, o dainos žodžiai beveik nieko nepasako. Galbūt jo sėkmės paaiškinimas ir slypi pačiuose žodžiuose – „Tai truputį juokinga melodija, ji ramina mane ir yra man patraukli“ (angl. ”That’s a funny little bit of melody—it’s soothing and appealing to me.”). Ji miela, nekalta ir „raminanti“. Kaip bebūtų nuostabu, vienintelis kitas dainos žodžių teiginys yra „Ja-Da, Ja-Da, Ja-Da, Ja-Da, Jing, Jing, Jing.”