Puttin’ On The Ritz

Irving Berlin ir jo „Puttin’ On The Ritz“. Nors dainą jis išleido 1929 m. gruodžio 2 d., panašu, kad parašė ją dar 1927-ųjų gegužę ir porą kartų užregistravo dainą kaip nepublikuotą. Šį kūrinį pristatė Harry Richman, padainavęs ją 1930-ųjų muzikiniame filme tokiu pat pavadinimu – „Puttin’ On The Ritz “. Originalūs dainos žodžiai buvo parašyti švelniai satyriškai pašiepiant Harlemo rajono, Niujorko miete, gyventojus. Pastarieji susiruošę išeiti pasivaikščioti Lenoks aveniu (tuo metu ir dabar, pagrindine gatve Harleme) išsipustydavo puošniausiais apdarais, nors tai dažnai neatitikdavo jų socialinės ar finansinės padėties („Ar matėte gerai gyvenančius, aukštyn ir žemyn Lenoks aveniu”; angl. „Have you seen the well-to-do, Up on Lennox Avenue“). Dainoje pasakojama apie puošnų ir stilingą gyvenimą Ritz viešbutyje, kur susirenką išsidabinę pasilinksminti nusprendę niujorkiečiai, stengdamiesi atrodyti taip gerai kaip tų laikų garsus aktorius Gary Cooper. Dainoje minimi Rokfeleriai buvo tuo metu turtingiausia šeima Amerikoje.

Fred Astaire ir „Puttin’ On The Ritz“

Kodėl rašau „originalūs žodžiai”? 1946 m. ​​Irving Berlin pakeitė dainos tekstą ir pritaikė jį tų dienų aktualijom. Harlemo Renesansas jau buvo pasibaigęs, o pokarinė slogi atmosfera kūrė naujas tendencijas. Šį kartą satyriškai buvo pažiūrėta į pasiturinčius ir turtinguosius baltuosius. „Ar matėte gerai gyvenančius, aukštutiniame ir žemutiniame  Park Aveniu“ („Have you seen the well-to-do, Up and down Park Avenue”). Naujieji žodžiai specialiai buvo pakeisti tų pačių metų (1946 m.) filmui „Mėlynas dangus“ („Blue Skies”). Šiame filme vienas geriausių džiazo eros artistų (aktorius, šokėjas ir dainininkas) Fred Astaire padainavo „Puttin’ on the Ritz” ir atliko nuostabią šokio choreografiją. Nežinau, ar tik man, bet dėl jo nuostabaus pasirodymo, šią dainą sieju labiausiai su būtent Fred Astaire.
P.S. Irving Berlin mėgo dirbti su Fred Astaire ir jo scenos partnere Ginger Rogers ir sukūrė muziką net 11 jų Holivudo filmų.

„Puttin’ On The Ritz“ dainos žodžiai

Irving Berlin

Israel Beilin gimė 1888 m. gegužės 11 d. Rusijos Imperijoje ir penkerių su šeima atvyko į JAV. Jis aktyviai kūrė nuo 1907 m. iki 1970-ųjų, ne tik kaip kompozitorius, žodžių autorius, bet ir kaip dainų prodiuseris. Kaip sakė jo dukros interviu apie Irving kūrybą, jis buvo tiesiog žmogus, todėl parašė tiek gerų, tiek daug blogų dainų. Per aktyvius savo kūrybos metus Berlin parašė arti 1500 dainų, įskaitant 20 originalių Brodvėjaus pastatymų, 15 Holivudo filmo takelių, o jo dainos aštuonis kartus buvo nominuotos Oskaro apdovanojimams. Pirmajį, jį išgarsinusį, kūrinį „Alexander’s Ragtime Band“ parašė 1911 m., kai dirbo „Tin Pan Alley“ (JAV XIX a. pab. – XX a. pr. muzikos leidėjų ir dainų rašytojų organizacija, įsikūrusi Niujorke, tuo laikotarpiu kūrusi garsiausias džiazo dainas). Vėliau sekė daugiau garsių ir ne tik dainų. Paminėti norėčiau „Mėlynas dangus“ (angl. „Blue Skies”), „Skruostas prie skruosto“ (angl. „Cheek to Cheek”), „Viską, ką gali padaryti (aš galiu padaryti geriau)“ (angl. „Anything You Can Do (I Can Do Better)”), „Koks gilus yra vandenynas?” (angl. „How Deep Is the Ocean?”), „Nėra tokio verslo kaip šou verslas” (angl. „There’s No Business like Show Business”), „Visada” (angl. „Always”), kurį 1925 m. parašė kaip dovaną savo antrai žmonai vestuvių proga, ir viena perkamiausių praeito šimtmečio dainų – Bing Crosby įdainuota kalėdinė pasaka „Baltos Kalėdos“ (angl. „White Christmas”).

Dainų kūrėjai dažniausiai kooperuodavasi arba dirbdavo komandomis. Vieni aranžuodavo muziką, kurdavo ją, kiti kurdavo dainų žodžius. Tokių kūrėjų, kurie įrodydavo, kad gali viską, nebuvo daug. Irving Berlin buvo visiem kitiem įkvėpimas. Net garsusis Džordžas Geršvinas suprato, kad visko nesukurs ir tekstų rašymą patikėjo savo vyresniajam broliui Airai. Tuo tarpu, pasekti Berlin pavyzdžiu pavyko nedaugeliui. Vienas iš tokių, kuris irgi kurdavo savarankiškai – Cole Porter.

God Bless America

Antruoju JAV himnu vadinamą „Dieve, palaimink Ameriką” (angl. „God Bless America”) Irving parašė 1918 m., Pirmojo Pasaulinio Karo metu. 1938 m., Antrojo Pasaulinio Karo metu, dainą adaptavo kaip ir su „Puttin’ On The Ritz“. Nuostabu tai, kad vienos garsiausių savo dainų pajamas, kurios yra gaunamos ir dabar, Berlin skyrė nacionalinei berniukų ir mergaičių skautų organizacijai, taip parodydamas ne tik savo profesionalumą, bet ir meilę žmonėms.

Irving Berlin mirė 1989 m. rugsėjo 22 dieną miegodamas savo namuose, Manhetene, Niujorke, nuo širdies smūgio, sulaukęs 101 metų.