Sweet Georgia Brown

Tikriausiai dauguma džiazo mėgėjų ir šokėjų yra girdėję „Sweet Georgia Brown“, dar plačiai žinomą kaip džiazo standartą. 1925 m. ją sukūrė smuikininkas ir orkestro vadovas Ben Bernie, žinomas „Senojo maestro“ pravarde (šio muzikanto vadovaujama grupė ir įrašė patį pirmąjį šios dainos įrašą), amerikiečių kompozitorius, dainų tekstų autorius ir muzikos leidėjas Maceo Pinkard, kuris karjeros pradžioje supažindino Duke’ą Ellington’ą su muzikos industrijos vilkais, ir Kenneth Casey, kuris parašė dainos tekstą.

“Georgia claimed her, Georgia named her, Sweet Georgia Brown”.

Anot pasakojimų, Ben Bernie sugalvojo dainos žodžių koncepciją, nors jis ir nėra akredituotas dainų tekstų autorius. Pasak legendos, po susitikimo Niujorke daktaras George Thaddeus Brown, ilgametis Džiordžijos Valstybinių Atstovų Rūmų narys, pasakojo Bernie apie jauniausią daktaro Browno dukterį Georgia Brown, kuri turėjo skirtingų spalvų akis – viena buvo ruda, kita – žalia. Mergaitė gimė 1911 m. rugpjūčio 11 d., o Džordžijos Generalinė Asamblėja paskelbė deklaraciją, kad tą dieną gimusios mergaitės turi būti pavadintos Džiordžijos valstijos vardu. Jau nebesužinosime, ar ši istorija tikra, tačiau panašu, kad paskutinė priedainio eilutė nusako daktaro Browno dukterį: “Georgia claimed her, Georgia named her, Sweet Georgia Brown”. („Džordžija jos pareikalavo, Džordžija ją pavadino, tą Saldžiają Džordžiją Brown“.

“Sweet Georgia Brown” buvo daina, fiziškai atvedusi mane į džiazo muziką. Išgirdę 1949 m. atliktą “Brother Bones and His Shadows” įrašą (kuris vėliau, 1952 m., buvo naudojamas „The Harlem Globetrotter“ šou), kartu su kitais Lindyhop.lt klubo šokėjais nusprendėme įrašyti gyvą numerį su grupe ir stepo šokėjais. Pasirodymą paruošėme 2008 m. tradicinio džiazo šokių ir muzikos festivaliui “Harlem”, kurį rengėme Vilniuje.

Nors “Home Jazz Band” repertuare ši daina nepasirodo dažnai, manau, kad ji puikiai tinka greitam šokimui, ar šokių konkursams (melodijos struktūra yra ne AABA, kuri dažniausiai naudojama džiazo šokių konkursamas, o AB, nors taktų skaičius yra visiškai vienodas). Ji turi labai aiškią ir ryškią melodiją, kuri yra itin energinga. Viena mano mėgstamiausių šios dainos versijų – vėlyvas Jack Teagarden “live” įrašas:

Nesu tikras, bet gali būti, kad ji įrašyta gyvai „Roundtable“ klube, Niujorke 1959 m. liepos 1 d. Ši daina skamba nuostabiai, atliekama Čikagos stiliaus džiazo skambesiu.

Kokios yra Jūsų mėgstamiausios šios dainos versijos?